Kodėl mes taip bijome būti savimi? Mes visą gyvenimą tikimės surasti kažką, artimo sielai, nerodydami tikrojo savęs.Kodėl mes visą laiką save graužiame dėl "negražios" šypsenos, nes mūsų dantys netobuli ar kad ir nuo tos akimirkos stengiamės nesišypsoti? Kodėl graužiame save dėl pilnesnės figūros, nes tobulos figūros standartai yra 90-60-90. Kodėl nemylime savęs, nes turime strazdanų kurioms kitiems jos nepatinka, ar kad mūsų akys netokios gražios kaip kitų? Po galais, tai pats kvailiausias įsitikinimas. Standartai, nėra tobulumo pavyzdys. Mes, turime pamilti save visų pirmą, tik tada pamatysime, kad mūsų gyvenimas gražus ir atsiras noras džiaugtis gyvenimu. Įveikime savo baimę, atsikėlę ryte, kai prieisime prie veidrodžio pasakykime sau, kad esame gražus ir nusišypsokime. Neslėpkim savo figūros po laisvais rūbais, apsirengime sau gražius rūbus kurie neslėps netobulos figūros. Parodykim savo strazdanas, savo netobulumus,nes jie beprotiškai gražus ir traukia akį. Nors vieną sykį pasielgime taip kaip norime mes, o ne taip kaip kiti tikisi. Pradėkime suvokti, kad būtent netobuli žmonės yra patys gražiausi. Atskleiskime savo visus trūkumus, parodykim kokie išties esame, ir net patys nepastebėsime kaip keičiasi gyvenimas į gera. Kaip pradedame džiaugtis savimi. Visi trūkumai, kuriuos mes slepiame, juos parodžius virsta pliusais. Kai pradedame būti savimi, nebeslepiame kokie esame išties, staiga įvyksta perversmas. Iš mūsų gyvenimo pradeda trauktis tie "tikri" draugai, mes patiriame sukrėtimą, tada graužiame save, kam parodėme tikrąjį save, juk tie žmonės mums tiek daug reiškė, juk būtent dėl jų mes galėjome atiduoti viską. Tačiau, po kiek laiko atsiranda kiti draugai, kurie mus pamilsta tokie kokie mes esame ištiesų. Ir tik tada, suprantame kad tikri draugai atėjo tik dabar.. Ir tada, vakare atsisėdę, pasilikę su savo mintimis, suprantame kad mūsų gyvenime įvyko paradoksas. Tie žmonės, dėl kurių būtum atidavęs viską... Jie dingo pamatę Tavo gražiausius, netobulus bruožus. Bet vietoj jų atsirado kiti, kurie dėl Tavęs yra pasiruošę atiduot viską. Ir mes, šypsomės po tiek daug laiko nuoširdžiai, mylime save, ir suvokiame kad tai geriausią kas galėjo nutikti. Ačiū, mano skaitytojams. Laukiu nuomonių!
Iki greito :)
Joo
AtsakytiPanaikinti