Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo spalis, 2017

neapsigauk

prašiau niekados nepalikt, palikai. prašiau neįskaudint, įskaudinai. prašiau neapgaut, apgavai. prašiau niekados nepaleist, paleidai. galbūt ne taip prašiau?  kartais, mums užtenka ir poros skaudžių kartų, kad išmoktume:  nepasitikėt per daug, nusišypsot kai pasaulis išslysta iš po kojų, nuryt karčias ašaras, ir iškėlus galvą eiti į priekį. tokius išgyvenimus, reikia išmokti išgyvent vieniems patiems. niekas, visiškai niekas, nesupras to ką tu išgyveni. nesvarbu, kad sakys įsivaizduoju, kiekvienas išgyvena kitaip. vienam, reikia milijonus kartų likt įskaudintam, kad susiprastų, jog nebereikia tikėtis per daug. kitiems, užtenka ir vieno karto.  tik, gaila, kad po tokių kartų, mes kaltinam tik save. viską, kas neigiamą susikraunam sau, nes esam įsitikinę, kad tai mūsų kaltė. vis kartojam sau, kad galbūt nereikėjo veltis, galbūt kažką blogai pasakėm, arba per daug tikėjomės.  taip, sugniuždom save dar labiau, prarandam pasitikėjimą visais. nes, normalu, vienas įskaudina, nepasiti

NOSTALGIJA

niekados negalvojau pajausiantį tokią stiprią nostalgiją.  nuo antikos laikų, yra iškeliamas į  pirmą vietą kraujo ryšys. dėl kraujo   aukojasi, miršta, nes visi gyliai įsitikinę, kad jis  niekad nenutrūksta, ir kad su tais žmonėmis bendravimą nutrauks tik mirtis. (kalbu apie artimą kraujo ryšį)  taip, šis  ryšys nenutrūksta niekada, nes kraujas lieka krauju. bet bendravimas, jis kaip ir su paprastu draugu gali nutrūkt.  atrodo, nuo tų pampersų laikų augom kartu. Vasaros dienas, kol seneliai buvo gyvi, leisdavom pas juos, tam antram aukšte, kur buvo palėpė, juk ten buvo mylimiausia zona mūsų.. išdaigos sukurtos kartu, maži pypliai, susispietę kurdavom jas, nes juk tai buvo taip smagu. tie patys maži pypliai, eidavo į kaimynų sodą obuolių vogt, nesiremdami logiką, po viena prisirinkdami kuo įmanoma daugiau, ir visai nesvarbu, kad vėliau apsivalgius jais pusė jų išmėtysi. mirus seneliams, vasaros naktimis, stebėdavom žvaigždes, ir galvodavom, kad tos žvaigždės yra būtent jie, k