Gyvenime, aš neturiu susikrovus didelių turtų, nesu iš tų gražuolių dėl kurių alpsta milijonai, nesu apdovanota kažkokiais didžiais gabumais, neturiu galbūt geriausiu tėvų, ar dar kažko ką turi kiti. Bet, gyvenimas mane apsupo pačiais geriausiais ir nuostabiausiais draugais. Net, sąvoka patys geriausi draugai, jiems yra per prasta, pagalvojus kiek jie mano gyvenime daug reiškia ir kiek jie man yra suteikę laimės. Jie, atėjo į mano gyvenimą visai nelauktai, juos sutikus net negalvojau kad štai šie žmonės, taps mano geriausiais draugais, sukels man šypsena ir atneš į mano gyvenimą pilnatvės jausmą, bei užpildys tuštumą kurią jaučiau dėl kitų žmonių padarytos įtakos, ar sukelto skausmo. Juk, tie žmonės, kuriuos seniau laikiau geriausiais mane paliko, dabar mes su jais likom praeiviai, kurie turi bendrus prisiminimus, bet net nedrįsta pasižiūrėt į akis ir ištart "labas''.
Kiekvienas iš mūsų, turi žmonių kurie nemėgsta mūsų, kiti ateina ir išeina iš mūsų gyvenimo. Bet yra žmonių, kurie atėję, nebeišeina. Neveltui, sakoma, kad geriausius draugus išrenka laikas. Šie žmonės, mums įrodė, kad jokios kliūtis jiems nebaisios, kad bet kokių atveju, bet kurią akimirką jie liks su mumis. Ir mes, dėl jų esam visiškai ramūs, nes žinom, kad ir po 10 metų jie vis dar bus su mumis.
Šiems, žmonėms, mes turėtume jausti didžiausią dėkingumo jausmą, juos vertinti. Branginti. Juk, dabar pagalvok, kam skambini, kai atrodo pasaulis griūna? Kai, užgriūna problemos, ar šiaip nori išsipasakoti? Kai, tau begalo reikia kito žmogaus? Jie, šie stebuklingi žmogeliukai sustabdo mūsų pasaulio griūtį, išklauso visas mūsų problemas, ir atstoja tą žmogų kurio begalo reikia. Kai įvyksta kažkas gero, štai jie vėl pirmi viską sužino. Juk, būtent šiems žmonėms, gali paskambint nors ir vidurį nakties. Jie visada bus su Tavim. Šie, žmonės, mus pažįsta geriau nei mes patys save, jie mums niekad neleidžia sumeluot, nes jie žino kaip mums tai svarbu. Nesvarbu, kad purtysim galvą ir sakysim ne. Jie, pagauna mūsų ašaras, pamato, kada mes šypsomės ištiesų, o kada dirbtinai. Kai,mes atstumiam visą pasaulį, ir tvirtinam, kad mums nieko nereikia šalia, šie žmonės lieka su mumis. Nes puikiai žino, kaip mums gyliai viduje to reikia. Ant šių žmonių, mes kartais visai nepagalvoję išsiliejam, bet jie niekad nesupyksta ant mūsų. Su šiais žmonėmis, mes drąsiai planuojam ateitį, mes drąsiai sakom kas yra išties, mes pasakom slapčiausius jausmus, slapčiausias idėjas, ir visad liekam suprasti, bei palaikyti.
Kaip jau ir sakiau, tai stebuklingi žmonės, atėję nelauktai, tapę geriausias draugais, kurie jau patikrinti laiko. Juos, mes turim begalo brangint, nes tokie žmonės labai retai ateina, ir ne pas visus.Jei Tu turi tokius žmones, vertink juos. Visad, prisimink, kad jie stebuklingi. Labai mylėk juos, ir visad primink kaip myli. Ir dabar, nieko nelaukdamas, parašyk šiems žmonėms, primink kad myli, apkabink ir pabučiuok. Nes jie PATYS GERIAUSI. Jie verti DIDŽIAUSIOS MEILĖS.
Aš tokius žmones turiu, ir labai juos myliu.
Skiriu, tiems geriausiems žmonėms. Tikiuosi, ir tie kurie skaito šį įrašą, ras kam jį skirti. Labai ačiū, kas skaito. Iki, kito karto. Myliu, apkabinu ir bučiuoju! :*
Komentarai
Rašyti komentarą