Pavydas, vienintelė yda, kuri sužlugdo, sumenkina ir paniekina žmogų. Šią yda, išsiugdom patys. Nei vienas iš mūsų, nėra gimęs su šia yda. Prisimink save vaikystei, kai buvai dar mažas vaikas. Ar pavydėjai kažko kitam? Ne. Tu, kaip tik džiaugdavaisi, kad kitas vaikas kažką gavo ko neturi Tu, nes tai jam suteikė trupinėlį laimės. Ir siekdavai pats tai gauti, bet ne pykčiu, ne kenkimu, o gerumu, ir Tu galu, gale tai gaudavai. Vaikystei, didžiausias kelias kažką užsitarnauti buvo gerumas, ir nuoširdumas. Deja, iš vaikystės mes labai greit išaugame, ir požiūris labai greit pasikeičia. Vieni, pasirenka lengviausia kelia, siekti visko per pavydą. Juk, taip lengva iš pavydo kištis į kitų gyvenimą, kažko prikalbėt, kažkaip pakenkt tam, kuris Tau nieko nepadarė, bet turi tai ko neturi Tu. Užsipult, arba paleist kalbas, kurios būna visiškai iš piršto laužtos, kaip gera sukiršint žmogų su jam svarbiais žmonėmis. Kaip gera matyt, kaip kitam žmogui blogai. Kaip jis kenčia. Juk pavydūs žmonės nuo to jaučiasi pakylėtai, pagaliau, tai ko neturi jie, neturi ir kitas.
Toks elgesys, nieko kito nesukelia kaip tik pasišlykštėjimą.Tokie žmonės, nesulauks už tokį elgesį simpatijų, pagyrų. Po galais, kada gi susiprasim, kad pavydas prie gero nepriveda. Už viską, ką tu blogo padarei, tau bus atlyginta. Visas, blogis, tau grįš karmos būdu su kaupu. O tada, pasigirsta verkšlenimai, kad už ką man taip ir bla bla bla. Gyvenime prisimink, bumerango taisyklę, kaip šauksi, taip atsišauks. Bet, atsišauks dvigubai.
Laimingi tie, kurie neišsiugdė pavydo ydos. Tie, kurie džiaugiasi tuo ką turi, siekia turėt tai ko nori, ir nepavydi tam, kuris to pasiekė pirmiau jų. Laimingi tie, kurie nesikiša į kitų gyvenimus. Kurie, negriauna kitų gyvenimo.
Nors, kartą, pabandyk pirmiausia susitvarkyt savo gyvenimą, pažiūrėk į veidrodį, pamatyk, kad Tau nėra ko pavydėt. Nes, tai ką turi, kuriesi pats. Nors kart, pabandyk, pagyvent nuoširdžiai, be pavydo. Suprasi,kaip tai gera. Kaip, gera nesikišt iš pavydo kažkur, negriaut nieko, o gyvent sau. Gyvent, kuriant geresnes sąlygas sau. Nes, ir tie kuriems Tu pavydi, viską susikūrė patys. PATYS. Daug kartų galbūt klupo, bet nepasidavė. Po griūvimu/klupimu vis stodavosi, ir pagaliau, pasiekė viršūnę. Todėl, jie ir laimingi. Nes, koncentruojasi į save, savo gyvenimą. Negaištą laiko, su kitų gyvenimais.
Negaišk ir Tu. Nesirink, lengviausio kelio, nebeteršk sielos juoduliais, neugdyk toliau pavydo. Nedelsiant, nužudyk, be gailesčio šią ydą. Tik, taip tapsi laimingu.
Dėkoju, tiems kas vis dar skaito ir seka mano blog'us. Tik, jūsų dėka aš nenustoju rašyti. Nuoširdus ačiū AuriKphoto už nuotrauką. Iki kito karto! Myliu, bučiuoju, apkabinu.
Komentarai
Rašyti komentarą