MAN REIKIA TAVĘS DAUGIAU NEI VAKAR, MAŽIAU NEI RYTOJ

Man reikia tavęs daugiau nei vakar, mažiau nei rytoj. Man reikia tavęs, taip kaip niekada nieko nereikėjo. Kai pirma kart Tave pamačiau, mane persmelkė baimė. Persmelkė taip, kaip niekada nebuvo persmelkus, nes būtent tuo metu pajaučiau, kad Tu mano gyvenime gali beprotiškai daug reikšt, kad ir kaip kvailai skambėtų, pamačius tave pajaučiau kažką, kažką ko su kitais niekad nebuvau pajautus. Jau tada žinojau, kad įsileidus Tave arba tapsiu pati laimingiausia, arba velniškai nudegsiu. Baimė nudegt buvo didesnė, bet negalėjau savęs sustabdyt, žaidimas su ugnimi visad žavi. Kiekvieną akimirką būnant su Tavim jaučiau kaip įsimyliu, nors niekad nuoširdžiai netikėjau meilę, ir visiškai nenorėjau jos patirt.Tačiau niekas mano norų nepasiklausė. Supratau kad įsipainiojau. Kiekviena akimirka, jaučiau vis labiau pamilstanti Tavo nuostabia šypsena. Man, nereikėjo kalbų, man užteko jausti Tave šalia savęs. Ir to man reikėjo vis labiau ir labiau. Kiekvieną akimirką prie Tavęs priprasdavau vis daugiau. Su laiku, supratau, ką reiškia laikyt pasaulį savo rankose. Tais pasauliais virsta tie kuriuos beprotiškai įsimylim.. Apsikabinus Tave, žinau kad daugiau man nieko nebereikia, šalia Tavęs jaučiuosi rami, saugi. Tokiais momentais, suprantu kad noriu jog niekados manęs nepaliktum ir nepaleistum. Susivokiu,kad vis dėlto tapau pačia laimingiausia. Nebesigilinu už ką man taip pasisekė, o tik džiaugiuosi, ir vis stipriau myliu, ir tikiuosi kad Tu jauti tapati. Nesitikiu iš Tavęs kažko, ko Tu negali
 suteikt.Tenoriu, kad visados laikytum mane šalia savęs, laikytum mano ranką savojoje, ir nepaleistum. Noriu, kad Tau manęs reiktų lygiai taip pat, kaip man reikia Tavęs. Tu, atnešei į mano gyvenimą tai ko labiausiai trūko, Tu buvai tas kuris sugebėjo užkerėt niekuo netikiančią širdį. Tu esi tai ko man labiausiai trūko, ko aš slapčia tikėjausi, svajojau, ir visiškai nenusipelniau. Turėdama Tave, turiu viską. Nepalik manęs, ir aš būsiu pati laimingiausia.