TAI KAS SKAUDU

Kai pasitikėjimas buvo tūkstantį kartų sudaužytas, glamžytas milijonus kartų, nebesitikėk kad aš pasitikėsiu. Jei ir pasitikėsiu, tai tik savim labiausiai, ir vienu ar dviem vieninteliais žmonėmis, juk aš pati sau nesugebėsiu suvaryt peilio į nugara, tai bent kažkiek ramina, o ir tie žmonės kuriais dar vis pasitikiu, yra užsitarnavę mano pasitikėjimą ir nei kart jo nesugriovę. O kitais pasitikėt, dar vis jaučiu baimę, ir nesvarbu kad net laikas juos patikrins, vis vien mažai vilčių įgaut mano pasitikėjimą.Taip, pripažįstu, pati ir įsivariau sau šią baimę, bet po tiek potyrių nieko kito nebelieka. Nebesinori pasitikėt, atsiduot, ir gaut skaudu smūgį. Juk, iš esmės, rutina visuomet būna tapati, pasitiki, žmogus įtikina, kad nepasielgs taip, kaip pasielgė kiti, kad ji netoks  kaip tie kurie išdavė, pradedi pasitikėt, atsiduodi, išsikalbi, pasakoji slapčiausias savo svajones, troškimus, išduodi tai, ko kitam ne už ką nepasakytum, ir galu gale, gaunasi tas pats šnypštas, net nepastebi, kaip žmogus pradeda tolt, vis rečiau būna su tavim, karts nuo karto pagauni meluojant, kol galu gale jis išnyksta, tarsi niekados nebūtų buvęs su Tavim, staiga pagauni save pripažįstant, kad to žmogaus visai nepažinojai, galu gale, net nebesisveikinat gatvei, liekat nepažįstamieji su bendrais prisiminimais. Tokios patirtis, be galo skaudžiai išgyvenamos. Juokingiausia lieka, kai išgyveni visą tą skausmą, ir staiga įvyksta karma. Žmogus sumąsto sugrįžt, išlygint suglamžyta pasitikėjimą, tik deja, nebeįmanoma to padaryt. Juk, sulaužius daiktą ar bet ką kitą, nebe ištaisysi taip, kad liktų kaip naujas. Liks randai, matysis, kad tai jau buvo vieną ar net daugiau kartų sugadinta. 
Liūdniausia, kad po šių patirčių, žmonės užsidaro savyje. Ir, šiais laikais, kuo toliau, tuo daugiau tokių žmonių, vienišų, paveiktų baimės, ir su begalėmis randų. Visuomet, liksiu šių žmonių pusei, žinodama ką reiškia, tai patirt.  Bei, taip pat žinau, kad kiekvienas iš jų, nešioja beprotiškas skaudžias savo istorijas.Nesakau, kad po tokios patirties, gyvenime atsiras būtent tokie žmonės, ne, galbūt atsiras ir tikrai vertų bei neišduodančių žmonių, bet nepulkit pasitikėt pirmu pasitaikiusiu, kuris gražiai pakalbės. Gražios kalbos nieko nereiškia, remkitės veiksmais. Vis vien, pirmiausia pasitikėkit savim, tūkstantį kartu pasverkit ką sakysit kitam, nepulkit atsiduot ir išduot savo minčių. O ir tie, kurie išties bus verti pasitikėjimo, išlauks, įrodys tai veiksmais, nesvarbu kiek laiko jiems tai teks daryti. 
Dėkoju, tiems kas skaito. Viliuosi, kad skaitant atrasit dalelę savęs. Nuoširdžiai laukiu jūsų nuomonių. Myliu, bei apkabinu.💕💕