PRIMINK

Kai, daug, daug kartų nudegi, lieka nebedrąsu atsiverti. Nebedrąsu atverti savo jausmus, pasakyti ką mums žmogus reiškia iš tiesų. O sulaukus tokio klausimo, dažniausiai išsisukam kaip įmanydami, kad tik tiesos nepasakyt, juk atrodo, ai, ką čia sakyt, tik atsiversi, ir vėl liksi vienas. Mes, velniškai bijom parodyt savo minusus, parodyt kokie esam išties, jaučiamės taip, tarsi kiti neturi minusų. Bijom priimt naujus žmones į savo gyvenimą, nes žinom ką reiškia likt vienam, ir kaip tai skaudu. Bet, kad ir kaip bijotumėm, kad ir kaip neprisileistumėm, į mūsų gyvenimą vis vien įžengia žmonės, kurie nepastebėtinai greit tampa svarbiais, kurie priima mus tokius, kokie esam, su visais kaprizais, užsispyrimais, ir minusais. Jie, mūsų nesmerkia, jie prisitaiko prie mūsų. Su tokiais žmonėm pasijaučiam tvirtai, su jais nebekyla mintys, o kas bus jei apgaus? Šie žmonės į mūsų gyvenimą įneša pilnatvę. Tik, gaila, kad prie to gero jausmo, mes labai greit priprantam, ir pamirštam, šiems žmonėms atsidėkoti, ir primint vis, kokie jie mums išties svarbus. Atrodo, vieną kart pasakėm ir gana. Ne, to niekada neužteks. Nebūkim, savanaudžiais, nepatingėkim primint, kokie dėkingi esam jiems. Juk, būtent jie, sugebėjo parodyt, kad nevisi palieka, kad nevisi skaudina. Šiuos žmones, mes turim išmokt vertint. Nesvarbu, kad kartais atrodo "Nu viskas, atsibodo, gana, palieku", mes turim suprast, kad palikus, nerasim kažko geriau, ieškant kažko geriau, niekada ir nesurasi nieko. Negalvokim, kad jei jau tai tikrai mūsų žmonės, tai jie sugrįš jei ir paliksim. Ne, palikus jie nesugrįš, žmonės nebus žaisliukais, kuriuos, tik užsimanius galėsi vėl pasiimti, gyvenime taip nebūna. Arba išmok vertint iškart, arba susitaikyk su mintimi, kad praradus juos, kiti ir toliau skaudins Tave. Visada prisimink, kad šie žmonės, su Tavo kaprizais, taip pat jau seniai galėjo Tave palikt, bet jie iki šiol su Tavim, kad ir kaip sunku bebūtų. Niekados nepamiršk, kad būtent jie laikė tave už rankos, kai viskas dužo, juk būtent jiems skambinai, rašei, kai niekam kitam negalėjai pasipasakot.
Ir dabar, padėkok už tai jiems, primink, kaip juos brangini, pasakyk, ką jie ištiesų Tau reiškia, ir neapleisk jų. Negalvok, kad kvaila priminti dažnai žmonėm, ką jie reiškia, patikėk, tai daug reiškia.