Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sugrįžimas :)




Šiandien užėjo neapsakomas noras kurti. Ne kiek kurti, bet kiek atverti Jums savo mintis visai kitokia forma. Šiandien turėjau svarbu įvykį savo gyvenime. Atidariau pirmąją savo parodą (tikrai nepaskutinę). Tačiau kartu su paroda, išėjo į viešuma ir dalis manęs. Dalis, kurią nuoširdžiai, tai labai ilgai saugojau ir slėpiau. Kartu su savo ir kiek kitokiu mąstymu. Visad sakydavau, kad aš kitokia, bet niekad nesakydavau kodėl kitokia, todėl niekas ir nesuprasdavo mano tokio pasakymo. Saugojau dėl baimės rodyti save tokią kokią esu. Tai  yra normalu šiais laikais, visi mes norim pritapti prie visų, prie vadinamos avelių bandos. Ir neduok Dieve, išsiskirsi ir tapsi juoda avele. Juk nepriims, atstums, pradės tyčiotis. O aš dabar galutinai nusprendžiau, kad visai nėra svarbu pritapsi tu ar ne, svarbiausia, kad būsi savimi. Nes niekad nepamiršk, kiekviena asmenybė unikali. Labai nuobodu, kai visi sėdi vienoje avelių bandoje. Patikėk manim, vienas kitas tik iš tos bandos liks su tavim ir po daugelio metų, o gal net ir nei vienas. Tik būdamas savimi, tu atrasi tikruosius žmonės, kurie tavim tikės, palaikys, liks su tavim ilgam. Žinok, neapsakomas jausmas atiduot save tokia kokia esi, įveikt baimę. Kokia ramuma apėmė, susivokimas, kad einu savo keliu. Tokiu, koks man geriausias. Tai nereiškia, kad jis lengvas. Visur yra sunkumu. Bet sunkumai yra įveikiami. Tereikia noro. Su noru ateina ir visos galimybės. Mes dažnai sėdim ir laukiam, kol kažkas ateis ir pasakys padaryk arba aš tau padėsiu padaryt. Kitaip sakant, laukiam, kol atneš viską paruošta ant lekštutės. ATSIBUSK niekas tau nieko neatneš. Viskas ateina tik su dideliu noru dirbti, ir su sunkiu darbu bei suvokimu, kad viską turi padaryti PATS. Visai nesvarbu ką tu darai. Visur yra reikalingas juodas ir sunkus darbas. Asmenybės ugdymas. Nebijojimas išsiskirt iš pilkos minios. Taip, tai begalo sunku. Neslėpsiu. Tam reikia laiko, darbo su savimi. Bet tai atveria dar nematytas galimybes. Galimybes, kuriuos pasirodo yra visai arti.
Tai apie mane. Šiandien ir kitas dienas, rašysiu apie save, savo išgyvenimus, savo mintis.Jos nebūtinai sutaps su jūsų, bet tikiuosi, kad skaitysit ir padėsit man tobulėti. Aš sugrįžtu su naujomis idėjomis! apkabinu tuos, kurie skaito. Iki greito :) 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

PRIMINK

Kai, daug, daug kartų nudegi, lieka nebedrąsu atsiverti. Nebedrąsu atverti savo jausmus, pasakyti ką mums žmogus reiškia iš tiesų. O sulaukus tokio klausimo, dažniausiai išsisukam kaip įmanydami, kad tik tiesos nepasakyt, juk atrodo, ai, ką čia sakyt, tik atsiversi, ir vėl liksi vienas. Mes, velniškai bijom parodyt savo minusus, parodyt kokie esam išties, jaučiamės taip, tarsi kiti neturi minusų. Bijom priimt naujus žmones į savo gyvenimą, nes žinom ką reiškia likt vienam, ir kaip tai skaudu. Bet, kad ir kaip bijotumėm, kad ir kaip neprisileistumėm, į mūsų gyvenimą vis vien įžengia žmonės, kurie nepastebėtinai greit tampa svarbiais, kurie priima mus tokius, kokie esam, su visais kaprizais, užsispyrimais, ir minusais. Jie, mūsų nesmerkia, jie prisitaiko prie mūsų. Su tokiais žmonėm pasijaučiam tvirtai, su jais nebekyla mintys, o kas bus jei apgaus? Šie žmonės į mūsų gyvenimą įneša pilnatvę. Tik, gaila, kad prie to gero jausmo, mes labai greit priprantam, ir pamirštam, šiems žmonėms atsi

MAN REIKIA TAVĘS DAUGIAU NEI VAKAR, MAŽIAU NEI RYTOJ

Man reikia tavęs daugiau nei vakar, mažiau nei rytoj. Man reikia tavęs, taip kaip niekada nieko nereikėjo. Kai pirma kart Tave pamačiau, mane persmelkė baimė. Persmelkė taip, kaip niekada nebuvo persmelkus, nes būtent tuo metu pajaučiau, kad Tu mano gyvenime gali beprotiškai daug reikšt, kad ir kaip kvailai skambėtų, pamačius tave pajaučiau kažką, kažką ko su kitais niekad nebuvau pajautus. Jau tada žinojau, kad įsileidus Tave arba tapsiu pati laimingiausia, arba velniškai nudegsiu. Baimė nudegt buvo didesnė, bet negalėjau savęs sustabdyt, žaidimas su ugnimi visad žavi. Kiekvieną akimirką būnant su Tavim jaučiau kaip įsimyliu, nors niekad nuoširdžiai netikėjau meilę, ir visiškai nenorėjau jos patirt.Tačiau niekas mano norų nepasiklausė. Supratau kad įsipainiojau. Kiekviena akimirka, jaučiau vis labiau pamilstanti Tavo nuostabia šypsena. Man, nereikėjo kalbų, man užteko jausti Tave šalia savęs. Ir to man reikėjo vis labiau ir labiau. Kiekvieną akimirką prie Tavęs priprasdavau vis daug

Gyvenimo paradoksai

                                                      Mano gyvenimas, susideda būtent iš paradoksų. Paradoksus susikuriam mes patys, keista? Nei kiek. Juk paradoksas, yra iš pirmo žvilgsnio lengvai suprantamas ir teisingas dalykas, kuris vėliau tampa įvairių išvedžiojimų, ir prieštaravimų priežastimi. Paprastas, ir man labiausiai patinkantis pavyzdys; žmogus visa savo gyvenimą mylėjo lelijas,tai buvo mėgstamiausia gėlė. Staiga susirgo, ir mirė. Ir būtent dėl tos ligos, prie mirusiojo karsto negalėjo būti lelijų. Nors visi žmonės, kurie ėjo paskutinį karta pagerbti jo, nešė lelijas, jos artimųjų buvo išnešamos į kitą patalpa. Taip, šis pavyzdys iš mano trumpo gyvenimo. Pavyzdžiams, galiu prisiminti daug paradoksų, kurie vyko ištiesų, bet to nereikia. Paradoksas, dažnai būna net juokingas, mes visa gyvenimą kažko tikimės, bet bijom žengti žingsnį į priekį norint to pasiekti. Po daugelio metų gauname tai, ko norėjome tačiau tai mums nebeaktualu, nebereikalinga. Paradoksai, dažniausiai